Trumpas atsakymas: AI perima užduotis, ne pareigybes. Beveik nėra darbo, kuris būtų šimtu procentų pasikartojantis – tipiškai automatizuojama 20–40 % vieno žmogaus dienos, o likusi dalis, kur reikia sprendimo, derybų ar išimčių, lieka žmogui. Bet yra ir kita pusė, kurios nenutylėsiu: jei vaidmuo beveik vien tik duomenų perkėlimas iš vienos vietos į kitą, poveikis tam vaidmeniui realus.
Šitą klausimą girdžiu beveik kiekviename pokalbyje – dažniau nei klausimą apie kainą. Ir dažniausiai jį užduoda ne bijantis darbuotojas, o vadovas, kuris nenori pradėti nuo melo savo komandai.
Kodėl klausimas „ar pakeis žmogų“ yra netikslus
Kai galvojame apie darbą, galvojame apie pareigybę: administratorė, buhalterė, vadybininkas. Bet automatizuojama ne pareigybė, o užduotis. O bet kurios pareigybės diena susideda iš kelių dešimčių skirtingų užduočių, ir tik dalis jų yra receptas.
Paimkime administratorę. Per dieną ji atsako į skambučius, registruoja vizitus, perrašo duomenis iš el. laiškų į sistemą, ieško dokumentų, ramina supykusį klientą, sprendžia, ką daryti su neįprastu atveju, ir dar dvidešimt smulkmenų. Perrašymas iš laiškų į sistemą gali užimti tris valandas per dieną. Būtent tos trys valandos ir yra tai, apie ką kalbame – ne pati administratorė.
Automatizuojama ne pareigybė, o kelios valandos iš jos. Klausimas tik, ką darysite su tomis valandomis.
Kur poveikis tikras
Čia ta vieta, kur dauguma tiekėjų nutyla, o aš nenutylėsiu, nes jūs vis tiek tai pamatysite patys.
Jei kurio nors žmogaus darbas devyniasdešimt procentų susideda iš vieno pasikartojančio veiksmo – suvesti sąskaitas, perkelti užsakymus iš pašto į sistemą, kopijuoti duomenis tarp dviejų programų – tai to vaidmens tokio, koks jis yra dabar, po automatizavimo nebereikės. Meluoti čia nėra prasmės.
Bet praktikoje toks vaidmuo įmonėje beveik niekada nebūna vienas. Dažniau būna taip: trys žmonės, kurių kiekvienas tokiam darbui atiduoda po pusę dienos. Automatizavus, nė vienas iš jų nedingsta – tiesiog atsiranda pusantro etato laiko, kurio anksčiau niekur nebuvo.
Ką iš tikrųjų daro įmonės, kai laikas atsilaisvina
Iš to, ką matau, atleidimų scenarijus yra retas. Ir ne dėl gerumo, o dėl paprastos aritmetikos: Lietuvoje sunku rasti žmonių, o išmokytas darbuotojas, kuris pažįsta jūsų klientus ir tvarką, yra brangesnis nei jo valandinis įkainis.
Dažniausiai atlaisvintos valandos nueina į tris vietas:
- Darbas, kuriam niekada neužtekdavo laiko. Perskambinti seniems klientams, sutvarkyti kainoraštį, susisiekti su tais, kurie nepirko. Tai darbas, kuris uždirba, bet visada atidedamas.
- Kokybė ten, kur ji krisdavo. Kai vienas žmogus per dieną suveda šimtą eilučių, klaidos neišvengiamos. Kai jis prižiūri, kaip tai daro sistema, ir tikrina išimtis, klaidų mažiau.
- Augimas be naujų etatų. Dažniausias realus rezultatas: užsakymų padvigubėja, o komanda lieka ta pati. Formaliai niekas nepakeistas, bet naujų etatų ir nereikėjo.
Kodėl atleidinėti dažniausiai neapsimoka
Jei žiūrėsime vien skaičiais, paskaičiuokime iki galo. Tarkime, automatizavimas atlaisvina 60 valandų per mėnesį – maždaug trečdalį etato. Sutaupote apie 530 € per mėnesį (skaičiuoklė ir tikslūs skaičiai – grąžos straipsnyje).
Dabar kita pusė. Naujo darbuotojo paieška ir įvedimas kainuoja kelis mėnesius produktyvumo. Žmogus, kuris pažįsta jūsų klientus, žino, kodėl su vienu tiekėju elgiamasi kitaip, ir moka nuraminti pykstantį pirkėją – tos vertės sąskaitoje nėra, bet ji pasimato tą dieną, kai jo nebelieka.
Todėl paprasta taisyklė: jei projekto skaičiai išeina tik atleidus žmogų, projektas suplanuotas blogai. Automatizavimas turi atsipirkti iš valandų, kurios grįžta į darbą, o ne iš etatų, kurių nebelieka.
Atskiras klausimas – ne atleisti, o nesamdyti: kai darbo daugėja ir svarstote naują etatą. Palyginimą skaičiais surašiau čia: AI agentas ar naujas darbuotojas.
Kaip pasakyti komandai
Blogiausias variantas – tylėti, kol žmonės pamatys naują sistemą patys. Tada istoriją jie susikurs patys, ir ji bus blogesnė už tiesą.
- 1. Pasakykite anksčiau, nei sužinos. Ne po diegimo, o prieš. Žinia paprasta: perduodame šitą konkrečią užduotį, nes ji atima X valandų per savaitę.
- 2. Įvardinkite, kas nesikeičia. Baimė kyla iš neapibrėžtumo, ne iš technologijos. „Etatų nemažiname“ pasakyta garsiai veikia stipriau nei bet koks pristatymas.
- 3. Įtraukite tuos, kurie tą darbą dirba. Jie geriausiai žino išimtis, kurių jūs nežinote, ir be jų sistema klys. O dalyvavimas kuriant paverčia grėsmę savu projektu – tai stipriausias dalykas, kokį galite padaryti.
Ko nedaryti
Trys klaidos, kurias matau dažniausiai:
- Pristatyti kaip „efektyvumo didinimą“. Komanda šitą frazę išverčia teisingai: tuoj bus mažiau žmonių. Kalbėkite apie konkrečią užduotį, ne apie efektyvumą.
- Žadėti, kad niekas nesikeis. Kai pasikeis, prarasite pasitikėjimą. Sakykite, kas keisis, ir kodėl tai jiems geriau.
- Pradėti nuo labiausiai matomo žmogaus darbo. Pirmas projektas turi būti tas, kurio niekas nemėgsta – sąskaitų suvedimas, ataskaitų lipdymas. Kaip išsirinkti, surašiau atskirai.
Klausimai apie AI ir darbuotojus
Ar AI pakeis darbuotojus?
AI perima užduotis, ne pareigybes. Beveik nėra darbo, kuris būtų 100 % pasikartojantis – tipiškai automatizuojama 20–40 % vieno žmogaus dienos, o likusi dalis, reikalaujanti sprendimo, derybų ar išimčių, lieka žmogui. Poveikis realus ten, kur vaidmuo beveik vien tik duomenų perkėlimas iš vienos vietos į kitą.
Kuriems darbams AI daro didžiausią įtaką?
Toms pareigybėms, kurios daugiausia susideda iš taisyklėmis aprašomo darbo: duomenų suvedimo, dokumentų perrašinėjimo, vienodų užklausų atsakinėjimo, ataskaitų lipdymo iš kelių sistemų. Kur reikia derybų, empatijos, atsakomybės už sprendimą ar retos išimties vertinimo, poveikis mažas.
Ar reikės atleisti žmones, kad automatizavimas atsipirktų?
Ne. Automatizavimas atsiperka iš atlaisvintų valandų, kurios grįžta į darbą, kuriam anksčiau niekada neužtekdavo laiko – klientų susigrąžinimo, kokybės, pardavimų. Jei skaičiai išeina tik atleidus žmogų, projektas suplanuotas blogai.
Kaip pasakyti komandai, kad diegiame AI?
Pasakykite anksčiau, nei jie sužinos patys, ir konkrečiai: kuri užduotis perduodama, kodėl būtent ji, ir kas nesikeičia. Įtraukite tuos, kurie tą darbą dirba – jie geriausiai žino išimtis, o dalyvavimas kuriant paverčia grėsmę savu projektu.